tas pats

tas pàts (tus pàts), ta patì (to patì Slm, Lkm) pron. demons. K, Rtr, NdŽ, DŽ¹; DP2, H, H166, R, MŽ, N 1. vartojamas kaip pažyminys, nurodantis daikto, asmens, reiškinio ir kt. tapatumą: Ir rytoj, žiūrėk, tas pats atvažiuos pirklys J.Jabl. Tas pats pasiuntinys buvo pažįstamas vyriausiam kunigui VlnE194. Pamatė tóvai pãtį žmogų BM178(Jnš). Anas vėl sapnuoja tą pãtį sapną LzŽ. Ta pati dvasia liudija dvasiai mūsų, jog esme vaikais Dievo VlnE96. Jau čia velnias kitą [katiną] padarė, čia ne tus pats LKT404(Pns). Anam (sūnui) paliko butą, ka pavardė paliktų ta patì Kl. Aš ją mačiau šįryt ta pačia skara J.Jabl. Kam būtinai mėlynas: mislis žmonys, ka tas pàts megztinis Mžš. Galėsi tą pãtį [kalnierių] dėti ir an baltosios jupos, ir an tos Trk. Jau aš apsivilkus tais pačiaĩs [drabužiais] par dieną noriu būti Gr. Ak, jūs vargdienėliai, jūs nuogi nabagėliai,… rūbais vis vienais ir tais pačiais užsidengiat K.Donel. Visos tą pãtį pyragą valgė Up. Užteks tų pačių trupučių rš. Tuo patim̃ tinklu patraukia Ds. Pasideda du viedru, paskuo pripylė vandens, tuodu pačiudu viedru pasineša Plt. Kranklys atsiminė, kad tai toji pati varpinė, kur jaunas būdamas pirmąkart pamatė gražią melsvai žvilgančiomis gūžio plunksnomis patelę P.Cvir. Ta pati žemelė savo vaisiais mus pęsta, tos pačios upelės savo vandeniu girdo Žem. Dabar to patì žemelė, i kitaip gyvenam Dgč. Paeidavo iš to patiẽs krūmo (giminės) Žln. Iš tų pačių̃ namų išsiskirstė po kelis į sklypus Kkl. Tam patim žemės krašte nekuri sena moteriškė yra Ns1832,1. Džiovina tam pačiam̃ jaujo[je] LKT158(Pkp). Ir tam pačiam̃ krėsle sėdė[jo] su karalium, ir tam pačiam̃ stale gėrė ir valgė LB165. Anys bėgo bėgo ir atsistojo po tuo patiem medžiu KlbIV86(Mlk). Ana gyvena po tam pačiám keliui Pb. Kur tu ažuvedei arklį, ažvesk vėl tuo pačià vaga KlbX133(Mlk). Ton pačiõn drevėn buvo bitės Rud. Ton pačiõn pievon varysim pekų LKKIII122(Zt). Paded' kreidą tan pačiañ daiktan Grv. Nu maišo [už malimą] imdavai tąją pãčią kainą Mšk. Mat toj patì galybė, ką miškus sugraužė, širdį, dūšią apgriuvo ir giesmę nulaužė A.Baran. Tą patį mislį turiu R179, MŽ237. Tos pačios vieros žmogus R291, MŽ389. Prisakė faraonas tą pačią dieną pakamorėms ir jų urėdnykams BB2Moz5,6. Ir šitai du iš jų ėjo tą pačią dieną ing miestelį VlnE58. Žentas buvo atvažiavęs, ta pačia diena išbėgo skubinais Erž. Ta pačià diena (per dieną) išpirko Erž. Noriu sugrįžt [namo] toj pačiõj dienoj Ktk. Toj pačioj dienoj sėti grikiai kaip mūras Antr. Kab kas tai žiūro, kad tam pačiam̃ mėnasy išeit vištukai Dg. Tuos pačiuos metuos atvažiavo agronomas Gdr. Vakar tam patim laike KBI39. Tam patim̃ čėse KI294. Ale tas patsai yra Dievas ir Tėvas, ir Sūnus, ir Šventa Dvasia brš. ^ To pačio vežimo ratas rato nepavys TŽIII378. Tos pãčios akys juokias, tos pãčios rauda Slm. Tos pãčios akys verkia, tos pãčios juokias Ds, Kair. Visūs upiūs tas pats vanduo LTR(Vdk). Kalėdos Kalėdos, o po Kalėdų tos pãčios bėdos Mrc. Iš tos pačios burnos ir šiltas, ir šaltas S.Dauk. 2. toks pat, panašus: Aš su tavimi to patiẽs senumo KI50. Juk ir čia tie patys žmonės su jų rūpesniais, vargais ir papročiais gyvena J.Bil. Vienas kaimas ir to patì žemė Ad. Tas pàts laukas, to patì žemė, gyveno labai biedniai Str. Keleivine važiuojam – tie pãtys pinigai Pmp. Kp. Akės tos pãčios, širdis ta patì, nėkiek, ir rankos tos pãčios, tik kojos pamainytos, neklauso, ir gana Sutk. Tas pàts Kupiškin, tas pats Palėvenytėn Kp. Akes tos pãčios, širdis ta patì, nėra sylos [senam] Krš. O kad ir gausiu tuo pačiù vardeliu, ale negausiu tokios išmanėlės JV337. Bet tu esi tas pats ir metai tavo nepaliaus VlnE11. Tuo pačiu būdu B. 3. vartojamas kaip pabrėžiamasis pažyminys: Ir tas pàts mėšlas ar liesas būdavo? Mšk. Čėdyt reikia tie pãtys dantys, kieto nekramtyt Ob. Pabudo – jau pinigų tų pačių nėra! BsPIV6(Mrj). Išvėtė, pabaigė grūdus vėtyt, ir nuvažiav[o] vestuvėsan tósan pačiósan Str. Čia kūrenk nekūrenk – tas pàts velnias Žl. 4. vartojamas kaip tapatumą rodantis veiksnys, tarinys ar papildinys: Ar ne Čepulių piemeniu pernai buvęs? – Tas pats, – atsakiau jam J.Balt. To patì, kur reikia, vis ana (viena visus darbus dirba) Dglš. Sveikas, kaip gyveni, a su ta pačià? – Su ta pačia. – O aš jau su trečia Krž. Tas pàts užlijo, tas pàts nudžiovys Dkš. Tam pãčimp būsti (ar pas tą patį gyveni)? LKKIII122(Zt). Tas pàts jiem minty yra, kaip jie iš knygos paskaito Upn. Ka nieko gero nepašneki, ta kožną dienelę tą pãtį i tą pãtį Trk. Nebekartodami to paties per tą patį ir neaušindami veltui burnos, šunų savininkai sutaupytų daug gražaus laiko rš. Duoda i duoda (kalba) tą pãčią Dglš. Tuo patim̃ (iš tų pačių pinigų) ir ažsimoku Ant. A daktaras, a arklys – tas pàts: abudu sunkiai dirba Jrb. Raudė ar bruišė yr tas pàts Rsn. Tarakonas ir prūsokas tai gal tas pàts Svn. Per mus sodai buvo didžiausi didžiausi: ineisi, tai tas pàts kai miškas LKT351(Švnč). Ar ne tas pats pas mus buvo senovė[je] S.Dauk. Tas pats ir su jumis dedas P. Duoda sau žodį būti protingesnis, bet po poros dienų vėl tas pats J.Avyž. Ant rytojaus vėl ta pati VoK133(Mrj). Man vis ta patì – ar tep, ar kitap Krn. Ar imsi, ar neimsi, jau dabar ta pati V.Kudir. Padien pavien visiem to patì (mirtis) ateina Trgn. Ir dabar tas pàts (tiek pat) uogų Lb. ^ Tas pats ant suolo, tas pats po suolu LTsV205(Vlkv). Vienas vaikas kaip ir vieni marškiniai: tie pãtys ant tvoros, tie pãtys ant nugaros Šl. Iš tų pačių šventieji, iš tų pačių prakeiktieji J.Jabl(Sln). Tas pàts ar sienai sakai, ar tau Plm. Ar boba numirė, ar pirtelė sudegė – tas pats LTR(Kvr). Ar vyro giminė, ar šuns subinė – tai viens i tas pats LTR(VL). Jam tas pàts, ar piemeniu, ar ganyt Žl. Iš tų pačių šviečia, iš tų pačių riečia LTR(Ds). Lygu tu pakalbėjai, lygu tu paperdei – tas patsaĩ Km. ║ pakartotinai nurodant tapatumą: Vieną sūnų turėjau, i tas pàts mirė LKT106(Krž). Prieangėlis mažas, tas pats be grėdų Žem. Karvė viena, i ta patì senapienė Pš. Šiaudų batai, virkščių padai, ir tie patys žyčioti JV737. Ir tu, Viešpatie, esi iš pradžios žemę nugruntavojęs, ir dangus yra tavo rankų darbas. Tie patys praeis, bet tu būsi VlnE11. Aš užgimiau Lietuvon ir užaugau ton pačioñ DrskD59.

◊ iš to patiẽs kélmo spìrtas giminė: Mes visi iš to patiẽs kélmo spirtì Snt.

tą pãčią pė́dą mìnti daryti, kaip kitų buvo daroma: Žinos vaikai, ir anie tą pãčią pė́dą miñs Gršl.

tą pačią verkę varyti būti tokiems patiems, atsigimti į ką: Tą pačią verkę varo B578.

[su] tomìs pačiomìs akimìs Šmn visai nemiegojęs: Su tom pačiõm akìm reikia darban eit Sld. Šįryt tõm pačiõm akim̃ atsikėliau, nežinau, kas ma[n] buvo Sk. Vakar beveik tom pačiom akim ir atsikėliau Plv.